Srovė patenka į jungtį prieš dengimą: Anodo kontaktinė varža
Nov 02, 2026
Danga gauna specifikacijos lapą. Jungtis gauna dinamometrinį veržliaraktį ir viltį.
Lauke srovė į MMO titano anodą nepatenka tolygiai per visą atraminę plokštę. Jis patenka per bet kokį laidžią kelią, kurį montuotojas iš tikrųjų priveržė: varžtą, skirtuką, suvirintą šyną, užspaustą laidą, kartais spaustuką, kuris buvo priveržiamas pirštu, nes pirštinė neužsidarė.
Švari danga ant prastai maitinamo anodo sensta blogiau nei kukli danga ant gerai maitinamo.
Kontaktinis pasipriešinimas sąsajoje nėra detalė. Tai pirmas dalykas, kurį mato srovė. Tikimasi, kad kabelio jungties hidraulinis suspaudimas išliks mažesnis nei 0,001 Ω. Atsilaisvinęs šynos varžtas, oksiduotas jungiamasis paviršius, per mažo dydžio skirtukas arba dažų žymė, palikta po spaustuku, šį skaičių gali padidinti eilės tvarka. Esant tam tikrai darbo srovei, galia, išsklaidyta jungtyje, atitinka P=I²R. Sąnarys įkaista. Šiluma pagreitina greta esančio sandariklio senėjimą, susidaro mikro įtrūkimai, titanas lokaliai plečiasi, o kontaktinis slėgis toliau krenta. Teigiamas grįžtamasis ryšys, prasidedantis nuo jungties, kurios niekas nesukišo.
Ant plokštelių anodų, jei naudojamas vienas tiekimo taškas be srovės pasidalijimo konstrukcijos, atsiranda išilginis srovės gradientas. Komerciniu požiūriu gryno titano tipinė varža yra 0,47–0,56 μΩ·m, maždaug 25–30 kartų didesnė nei vario. Išilgai plokštės artimasis dangos galas teka daugiau srovės nei tolimasis. Keli padavimo skirtukai arba gale sumontuota varinė šyna išlygina šią kreivę.
Tinklo ir vamzdžių anodai turi tą pačią problemą skirtingos formos. Ilgas vamzdis, tiekiamas iš vieno galo, sukuria išmatuojamą srovės smailėjimą link tolimojo galo. Keli tiekimo taškai arba vario šerdies laidininkas titano viduje perskirsto apkrovą. Lankstūs MMO vielos anodai yra sukurti būtent tokiu principu: vien titano viela negali pernešti išilginės srovės ilgais bėgiais, todėl varinė šerdis paima srovę, o titanas atlieka tik elektrocheminį paviršiaus darbą.
Flanšas ir tvirtinimo paviršiai prideda antrą gedimo režimą. Anodas turi būti elektra prijungtas prie šaltinio, bet izoliuotas nuo indo plieno. Jei izoliacinės poveržlės trūksta, ji įtrūkusi arba sumontuota atgal, srovė apeina dalį aktyvios dangos ir išleidžiama per flanšą. Varžtų temperatūra pakyla, tarpiklių medžiaga blogėja, etaloninis potencialas dreifuoja, o apsaugos srovė niekada nepasiekia konstrukcijos.
Eksploatacijos pradžios patikros, kurios tai užfiksuoja, yra nuobodžios ir būtinos:
keturių laidų mikroommetro rodmuo visoje jungtyje (ne multimetro varžos diapazonas), lyginamas su vidine riba, mažesnė nei 0,001 Ω
infraraudonųjų spindulių termografija esant vardinei srovei karštoms vietoms prie varžtų, ąselių, įspaudimų
insulation resistance between anode body and grounded structure, typically >1 MΩ
patvirtinimas, kad laidūs paviršiai buvo nuriebalinti, nuvalyti nuo rūdžių ir nedažyti
sukimo momento įrašas, o ne sukimo momento atmintis
Nuolatinio potencialo maitinimo šaltinio rodmuo "normalus išėjimas" nereiškia, kad srovė tolygiai paskirstoma anodo korpuse. Tai, ar danga kada nors bus naudojama, lemia pirmieji dešimt milijonų omų po padavimo taško.
